Bėgant metams klausos praradimas tampa vis dažnesniu reiškiniu, nuo kurio kenčia žmonės visame pasaulyje. Su šia problema susiduria daugybė žmonių, o jos svarba ir mastas yra dideli tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Klausos praradimas apibrėžiamas kaip gebėjimo girdėti praradimas, kuris iš esmės apriboja garsų ir kalbos suvokimą. Aplinkos tarša, triukšmo poveikis arba žmogaus senėjimas – tai tik keletas veiksnių, lemiančių klausos sutrikimus.
Pasaulyjeiki 2018 m. daugiau nei 5 % gyventojų, o šiuo metu, kai rašomas šis straipsnis, beveik 10 % gyventojų kovoja su įvairaus laipsnio klausos praradimu. Europoje šis skaičius panašus – manoma, kad mažiausiai 55 mln. europiečių kenčia nuo klausos sutrikimų. Ši problema aktuali tiek vyresnio amžiaus žmonėms, kurie su amžiumi praranda gebėjimą girdėti, tiek jaunajai kartai, kuri dažnai susiduria su per stipriais garsais. Klausos praradimas gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, sukelti socialinę izoliaciją, emocines problemas ir mažesnį profesinį produktyvumą.
Technologijų tobulėjimas, įskaitant klausos aparatus arba kochlearinius implantus, suteikia vilties pagerinti klausos negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Tačiau vis dar yra daug žmonių, kurie neturi galimybės naudotis šiais sprendimais, ypač besivystančiose šalyse. Kovai su klausos praradimu reikia supratimo, paramos ir investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas, kad kuo daugiau žmonių galėtų naudotis veiksmingais sprendimais.
Klausos praradimas nėra tik medicininė problema. Tai yra civilizacinė problema, kurią reikia išspręsti.
Klausos praradimas yra ne tik medicininė problema, bet ir daro didelį poveikį kasdieniam žmonių ir bendruomenių gyvenimui. Globalizuotoje visuomenėje vertinga rūpintis klausos negalią turinčiais žmonėmis, teikti jiems paramą ir sprendimus, kurie suteiktų jiems galimybę visapusiškai dalyvauti socialiniuose, profesiniuose ir šeimos santykiuose. Veiksmai, kuriais siekiama pagerinti sveikatos priežiūros, švietimo ir technologijų prieinamumą, yra pagrindinis žingsnis siekiant didinti informuotumą ir spręsti šią plačiai paplitusią problemą.
Esate silpnai girdintis, turintis klausos sutrikimų arba kurčias? Sužinokite, kuo skiriasi šie pagrindiniai terminai
Štai trumpas šių trijų terminų skirtumas:
- Tai būklės, kai asmuo gali sunkiai suvokti tam tikro dažnio ar tam tikromis sąlygomisskleidžiamus garsus. Tačiau tai nėra nuolatinė ar didelė problema. Ji gali atsirasti dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, triukšmo ar dėmesio stokos, taip pat dėl vidinių veiksnių, pavyzdžiui, nuovargio.
- Klausos praradimas: tai laipsniškas, progresuojantis klausos gebėjimų praradimas. Asmuo, kenčiantis nuo klausos praradimo, sunkiai suvokia garsus, todėl jam sunku suprasti kalbą ir bendrauti su kitais žmonėmis. Tai gali atsirasti dėl natūralaus senėjimo proceso, per didelio garso poveikio arba kitų veiksnių, pavyzdžiui, ligos.
- Kurtumas: Tai didelis klausos praradimas, dėl kurio beveik visiškai nesugebama suvokti garsų. Kurtumas gali būti įgimtas arba įgytas vėliau gyvenime. Kurtumą turintiems žmonėms gali būti naudinga gestų kalba, kochleariniai implantai arba klausos aparatai.
Šie terminai skiriasi klausos praradimo laipsniu ir mastu, kai prasta klausa yra laikina problema, klausos praradimas – laipsniškas klausos pablogėjimas, o kurtumas – reikšmingas klausos gebėjimo praradimas.
Klausos sutrikimų diagnozavimas. Nuo ko pradėti?
Klausos sutrikimų diagnostika paprastai pradedama nuo apsilankymo pas gydytoją otolaringologą, kuris specializuojasi ausų, nosies ir gerklės ligų srityje. Surinkęs ligos istoriją, gydytojas gali rekomenduoti atlikti įvairius tyrimus klausos sutrikimų priežasčiai nustatyti. Štai keletas pagrindinių tyrimų, kurie gali būti rekomenduojami teisingai diagnozei nustatyti:
- Audiometrija: Tai pagrindinis tyrimas, atliekamas klausos gebėjimams įvertinti. Tyrimo metu pacientui pateikiami skirtingo dažnio ir intensyvumo garsai. Asmuo reaguoja į tai, kaip girdi šiuos garsus, ir tai leidžia įvertinti jo klausos gebėjimus.
- Akustinis impedansas: šiuo tyrimu matuojamas ausies atsakas į garsus, keičiantis oro slėgiui ausies kanaluose ir būgnelio atsakui.
- Otoakustinė emisija (OAE): Šiuo testu tikrinamas vidinės ausies gebėjimas skleisti garsą reaguojant į garsinį dirgiklį.
- Vaizdiniai tyrimai: Gali būti rekomenduojama įvertinti anatominę ausies struktūrą, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas.
Diagnozavęs problemą, gydytojas aptars išvadas ir rekomenduos tinkamą gydymą ar terapiją, priklausomai nuo klausos sutrikimo priežasties ir sunkumo. Ši rekomendacija gali apimti medikamentinį gydymą, klausos aparatus arba, kraštutiniais atvejais, operaciją.
Tinkama prevencija – jūsų raktas į gerą klausą
Namų klausos profilaktika yra svarbi, kad ausys būtų sveikos ir išvengtumėte klausos problemų. Pateikiame keletą patarimų, padėsiančių rūpintis savo ausimis:
- Venkite garsių garsų: saugoti klausą pradėkite nuo to, kad vengtumėte ilgalaikio garsių garsų poveikio, pavyzdžiui, garsios muzikos su ausinėmis, koncertų ar darbo prie triukšmą keliančių mašinų. Jei esate triukšmingoje aplinkoje, naudokite ausų kištukus arba klausos apsaugos priemones.
- Dažnai darykite pertraukas nuo triukšmo: Reguliariai leiskite ausims pailsėti nuo triukšmo. Jei dirbate triukšmingoje aplinkoje arba klausotės muzikos per ausines, reguliariai darykite pertraukas, kad ausys galėtų atsipalaiduoti.
- Rūpinkitės ausų higiena: Venkite kišti į ausis bet kokius daiktus, pavyzdžiui, vatos lazdeles. Ausys pačios save palaiko švarias. Paprasčiausiai plaukite jas kasdien prausdamiesi duše. Eikite puslapio apačioje į šaltinį ir peržiūrėkite vaizdo įrašą „Kaip tinkamai plauti ausis”. [1]
- Venkite savigydos: Jei jaučiate klausos sutrikimų simptomus, pavyzdžiui, spaudimą, skausmą ar staigų klausos susilpnėjimą, nebandykite gydytis savarankiškai. Vietoj to kreipkitės į ausų ligų specialistą.
- Išlaikykite sveiką gyvenimo būdą: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant tinkamą mitybą ir reguliarų fizinį aktyvumą, gali prisidėti prie bendros jūsų kūno sveikatos ir taip pat būti naudingas jūsų ausų sveikatai.
- Venkite rūkymo ir alkoholio: Cigaretės ir alkoholio perteklius gali neigiamai paveikti ausų sveikatą, todėl vertėtų vengti šių priklausomybių.
- Reguliariai atlikite klausos tyrimus: Reguliarūs klausos tyrimai pas otolaringologą arba audiologą padės anksti nustatyti galimas klausos problemas ir imtis veiksmų joms gydyti.
Alternatyvūs ausų higienos ir paramos metodai
Rūpinantis ausų sveikata, svarbų vaidmenį gali atlikti alternatyvūs prevencijos metodai. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
- Šiame pažangiamealiejuje yra natūralių ingredientų, kurie gali padėti palaikyti sveikas ausis. Naudojant šį aliejų, kaip rekomenduoja gamintojas, galima išlaikyti jautrią odą aplink ausis sudrėkintą ir apsaugotą.
- Acustone aliejus: Kita alternatyva – Acustone aliejus, kurio sudėtyje yra augalinės kilmės ingredientų mišinio. Tepamas išoriškai ant odos aplink ausį, jis gali padėti apsaugoti odą ir sumažinti dirginimą.
- Ausų masažas: Švelnus ausų masažas gali pagerinti kraujo apytaką, o tai prisideda prie ausų sveikatos. Tai galite padaryti patys, švelniai masažuodami ausies kaušelį.
- Prevencija natūraliu būdu: Tinkama mityba, streso vengimas ir reguliarus fizinis aktyvumas gali būti naudingi ausų sveikatai ir bendrai organizmo sveikatai.
- Dirgiklių vengimas: Stenkitės vengti medžiagų, kurios gali sukelti ausies srities odos sudirginimą. Atkreipkite dėmesį į kosmetikos ir valymo priemones, kad išvengtumėte alergijos ir dirginimo. Tai taip pat gali turėti įtakos jūsų klausos komfortui!
Šaltiniai
[1] Instrukcinis vaizdo įrašas: Kaip tinkamai valyti ausis?
